- pritūtyti
- pritū̃tyti 1. intr. pričiulpti, prižįsti: Pieno pritū̃tijęs, miegta kaip užmuštas [vaikas] Krš. 2. žr. pritūtuoti 2: Pripuolę pritū̃tys apsiputoję Krš. 3. tr. pripilti: Iš keturių karvių pritū̃tijau du viedru pieno Užv. Pritū̃tijo pilną uzboną alaus, nešk talkininkams DūnŽ. | refl. tr.: Prisikasė bulbių, prisitū̃tijo miegas Krš. \ tūtyti; ištūtyti; patūtyti; pritūtyti
Dictionary of the Lithuanian Language.